| Šv. Mergels Marijos Gimimo vents ryt, 8 val. 15 min., Paryiuje mir kunigas, jubiliatas, Popieiaus garbs prelatas Jonas Petroius, vis savo kunigikj gyvenim tarnavs Pranczijos lietuvi katalik sielovadai, taiau gims Teli vyskupijoje ir nuo ventim dienos joje kardinuotas.
Pagal mirusiojo pageidavim Pranczijos lietuvio urna su velionio pelenais buvo atgabenta vingi Šv. Kryiaus Iauktinimo banyi. Rugsjo 16 d. vakar joje emaii Kalvarijos Kalnus giedojo gausiai susirink vingi parapijos tikintieji, tai nuoirdiai pasimelsdami u garbj velion, o rugsjo 17 d. buvo aukojamos laidotuvi v. Miios, kurioms vadovavo Teli vyskupas Jonas Boruta SJ, koncelebravo 20 Teli vyskupijos kunig. Laidotuvi apeigose taip pat dalyvavo Teli vyskupo Vincento Boriseviiaus kunig seminarijos aukltiniai.
Pristat gyvenimo keli
Anot ganytojo, mums, krikionims katalikams, priimtiniau laidoti nesudegintus mirusiojo palaikus, taiau es dl didelio atstumo, keliaujant per kelet valstybi, bt sunku kitokiu bdu pargabenti palaikus. Šv. Miias, kartu su Teli vyskupijos ganytoju u mirusj prelat jubil. Jon Petroi aukojo Švknos garbs klebonas prel. Petras Stukas, Teli kunig seminarijos rektorius kan. mgr. Jonas Aas, dvasios tvas mons. jubil. dr. Vytautas Steponas Brazdeikis, vicerektorius kun. lic. Viktoras Aas, Šilals dekanas kun. Stanislovas Toleikis, Gargd dekanas kan. Jonas Paulauskas, emaii Kalvarijos dekanas kan. lic. Andriejus Sabaliauskas, kiti Teli vyskupijos kunigai, v. Mii metu giedojo vingi parapijos choras. Sakydamas homilij vyskupas gausiai susirinkusiesiems tikintiesiems, garbiojo prelato giminms ir artimiesiems pristat ieivijos kunigo nueit ilg ir turining gyvenimo keli.
Velionis gim 1921 m. gruodio 19 d. vingi parapijos Reist kaime, tuometiniame Šilals valsiuje, Taurags apskrityje. Pradios mokykl jis lank Goraini kaime, vliau – vingi banytkaimyje. Moksi Švknos ir Taurags gimnazijose, pastarj baigs, vienerius metus mokytojavo Pajralio pradios mokykloje. 1942 m. ruden stojo Teli kunig seminarij, kurioje baigs du kursus ir pradjs treij, 1944 met spalio mnesio pabaigoje artinantis frontui ir antrajai sovietinei okupacijai, kartu su kitais kunigais bei klierikais pasitrauk Vokietij. Lietuvos vyskupai (arkiv. J. Skriveckas, vysk. V. Brizgys ir vysk. V. Padolskis), dl karo aplinkybi 1944 m. pasitrauk Vakarus, m rpintis, kur Lietuvos kunig seminarij klierikai, pasitrauk Vakarus, galt tsti filosofijos ir teologijos studijas. Nuncijus Vokietijoje patar kreiptis Eichteto vyskup M. Rachl, kuris sutiko juos priimti savo diecezin kunig seminarij. Taip 1944 met spalio pabaigoje Eichteto kunig seminarijoje jau buvo 79 lietuviai ir tik 14 vokiei klierik, o 1946 metais – 107 lietuviai klierikai i Teli seminarijos. Eichteto vyskupijai tiek lietuvi klierik buvo per daug, todl jie buvo pradti skirstyti kitas seminarijas – Romoje, Vokietijoje, Belgijoje, Anglijoje, Pranczijoje. Taip velioniui teko toliau studijuoti Tiubingeno (Vokietija) ir Strasbro (Pranczija) kunig seminarijose. pastarj jis buvo priimtas 1948 m. Joje baigs studijas ir kunigikj formacij, Strasburgo vyskupo Weberio 1951 m. gegus 16 d. buvo ventintas kunigu ir paskirtas Mulhauso apylinks prieglaudos kapelionu. 1955 m. lapkriio 8 d. Paryiaus arkivyskupo kardinolo Feltin pakviestas Paryi, buvo paskirtas lietuvi katalik Pranczijoje ir Belgijoje misijos vadovu. Šias pareigas vykd iki savo ijimo pensij 2002 metais.
Paryiuje kun. J. Petroius aktyviai sitrauk Pranczijos lietuvi bendruomens veikl. Kiekvien vasar savo motociklu aplankydavo vienius ir eimose visoje Pranczijoje gyvenanius lietuvius. Buvo ilgametis tiek bendruomens valdybos, tiek jos tarybos pirmininkas. Surinks inias apie lietuves seseles vienuoles Pranczijos vienuolynuose, kun. J.Petroius jas lank, vesdavo joms rekolekcijas, per 20 met kasmet organizuodavo dviej savaii trukms susitikimus.
Nuo 1947 m. iki 1969 m. rudens Paryiaus lietuviai rinkdavosi kiekvien sekmadien lietuvikas pamaldas jzuit koplyioje. Nuo 1955 m. rudens jas organizuodavo kun. J. Petroius. Kai tautiei gerokai sumajo, dvasininkas Miias lietuvi kalba tikiniuosius sukviesdavo pirmais mnesio sekmadieniais. Po pamald – bendri piets. Nuo 1966 met velionis du deimtmeius redagavo biuleten „Pranczijos lietuvi inios“. 1958 metais minint v. Kazimiero 500 met gimimo sukakt kun. J. Petroius garsiajame Paryiaus Katalik institute (l‘Institut Catholique a Paris) suorganizavo Lietuvos ventojo minjim, globojam Paryiaus arkivyskupo kardinolo P. Feltin. Ta proga 1958 kovo mn. 16 d. katalik urnalas „La Croix“ ispausdino kun. J. Petroiaus straipsn apie v. Kazimier „Saint Casimir, le cavalier blanc de Lituanie“, kuris iki ms dien prancz katalikams lieka svarbiausiu ini altiniu apie ms ventj.
Lietuvos krikto 600 met jubiliejaus 1987 metais popieius Jonas Paulius II kun. J. Petroiui suteik Popieiaus garbs prelato vard.
Palaidotas emaitijos emje
Po v. Mii procesijos bdu velionis buvo palydtas alimais esanio Bikavn kapines. ia od tar Karolina Masiulyt – Paliulien – Paryiaus lietuvi bendruomens tarybos nar. Ji lietuvikai prabilo:
„Šiandien emaitijos em atsiveria priimti savo sn, ms mylim kunig, popieiaus garbs prelat J.Petroi, aminj atils.
Kunige, Js priklausote Lietuvos didvyri eimai. Js tapote kunigu „tylios banyios“ laikais. Visame savo gyvenime turjote tiksl: padti okupuotai, suvarytai, nutildytai Lietuvai. Visu savo gyvenimu sekte apatalo Petro pavyzdiu buvote vejys. vejojote itremtus lietuvius. J iekodavote nors ir po vien, per vis Belgij ir Pranczij. Js rpindavots, kad niekas nebt vienias, kad visi kartu jie formuot vien didel eim. Js buvote Pranczijos bendruomens iluma, centras ir saul. Js turjote 1944 m. pasitraukti vakarus ir po keli met, praleist pabgli stovyklose Vokietijoje, atsidrte Strasburge, kur stojote seminarij. 1951 m. paventintas kunigu, gavote Pranczijos lietuvikos misijos kapeliono pareigas. Be paliovos Js mums primindavote ms lietuvikas aknis, ragindavote mus, kad sijungtume kov u Lietuv, umirt ir ibraukt i pasaulio emlapio. Js mums nuolat primindavote, per kokias kanias turjo pereiti nukankinta Banyia, kiek Lietuvos prelat ir kunig buvo udaryta gulaguose ir kaljimuose.
Kartu su Jumis pirm kart skaitme Nijols Sadnaits dienorat. Prisimenu, kaip eiasdeimtais metais Pranczij atvyko V. alakeviius. Tada dalis ms bendruomens prietaravo dl tokio bendravimo su komunistais, taiau Js priminte: „ Bet klausykite, jis vis pirma yra lietuvis...“ Tuomet bendruomen j prim.
Js priklausote Maironio ir Valaniaus eimai. Kunigysts paaukim siedavote su Lietuvos isivadavimo kova.
Neumirtamas liks Js ypatingas bdas laikyti v. Miias. Atrodydavo, tarsi Js kalbate kiekvienam i ms asmenikai. Js emaitikas ir tyras vilgsnis klaus: „Koks Tavo gyvenimo tikslas? Koks Tavo tikjimas? Kokie Tavo sipareigojimai?“ Tai klausimai, kurie kaskart reikalaudavo vidinio atsakymo“, – prisiminimais dalinosi K.Masiulyt – Paliulien. Vos tramdydama graudul, savo atsisveikimo kalb ji ubaig tvirtinimu, jog aminybn ijusio kunigo atminimas aminai pasiliks vis j painojusij irdi gilumoje.
Diev ir Tvyn nuoirdiai myljs kunigas tesuranda aminojoje Tvynje ramyb ir amin diaugsm!
Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas |